gaktelti

gàktelti, -ia, -ėjo intr. 1. žr. gaktelėti 1: Jau perpylei bonką – nė nematydamas išgirdau, kad gàktelėjo Kt. 2. sustoti gerklėje (apie valgį): Valgiau valgiau, bet ir man gàktelėjo Alk. Valgė valgė, gàktelėjo, ir nelenda Kt. Suvalgė tiek lašinių, tai ėmė nabagui ir gàktelėjo Bgt. ║ prk. pabosti: Bėgo bėgo kaiminkos pas viena kitą, bet tik sykį gàktelėjo Gs. 3. staigiai nuryti: Numečiau duonos, tuoj šuo ir gàktelėjo Gs.